Paaiškinimas: Verslumas pagal gyvenimo būdą pasižymi stipriu socialiniu aspektu. Būtent verslumo pagal gyvenimo būdą gebėjimų ugdymas gali padėti išspręsti įvairias problemas, su kuriomis susiduria mažiau galimybių turintys asmenys dėl savo socialinės, ekonominės izoliacijos ar atskirties, sveikatos, nedarbo ar išsilavinimo. Toks verslo tipas sudaro lanksčias sąlygas asmeniui gyventi ir dirbti, tobulėti jam artimoje aplinkoje pagal savo gyvenimo būdą.

Paaiškinimas: Ne kiekvienas asmuo gali tapti verslininku pagal gyvenimo būdą. Norint pradėti savo verslą, reikia turėti tam tikrų asmeninių savybių, tinkamo pasirengimo, motyvacijos užsiimti mėgstama veikla, kuri suteikia ir finansinę, ir socialinę vertę bei apsaugo nuo atskirties. Norint tapti verslininku pagal gyvenimo būdą reikia apmąstyti savo turimus įgūdžius, pomėgius ir gebėjimus bei darbo patirtį.

Paaiškinimas: Verslo valdymo principai yra tokie patys visoms verslo rūšims, įskaitant verslą pagal gyvenimo būdą, todėl yra labai svarbu suprasti principus: kaip pradėti ir vystyti verslą, kokius numatyti tikslus ir uždavinius; kaip ištirti rinką, parengti rinkodaros planą bei valdyti finansus. Verslo planas nėra vien tik lėšų pritraukimo įrankis. Verslo planas – tai patogiausia priemonė sistemiškai apmąstyti savo verslo idėją, pasitikrinti jos pritaikomumą ir įvertinti verslo ateities perspektyvas.

Paaiškinimas: Asmeninis tobulėjimas gali būti raktas į sėkmę, kuriant verslą pagal gyvenimo būdą. Todėl svarbu, kad suaugusiųjų švietėjai praktikai skatintų mažiau galimybių turinčių asmenų pasitikėjimą savimi ir motyvaciją pradėti verslą pagal gyvenimo būdą.

Paaiškinimas: Yra daug verslo pagal gyvenimo būdą rūšių. Visos jos gali būti puikia alternatyva mažiau galimybių turinčių asmenų savarankiškam įsidarbinimui.

Paaiškinimas: Daugelis žmonių klysta manydami, kad AŠI yra tas pats kaip mokymasis internete arba nuotolinis mokymasis. AŠI – tai skaitmeninė mokymosi medžiaga, laisvai ir atvirai prieinama dėstytojams, studentams ir savarankiškai besimokantiesiems, skirta mokyti, mokytis ir atlikti mokslinius tyrimus. Atvirieji švietimo ištekliai gali palengvinti mokymąsi virtualioje aplinkoje, suteikiant galimybę besimokantiesiems pasinaudoti aukštos kokybės skaitmenine mokymosi medžiaga.

Paaiškinimas: AŠI gali būti įvairių formų: programa, kursai, mokymosi medžiaga ir moduliai, vadovėliai, interaktyvi medžiaga (simuliaciniai žaidimai), testai, apklausos ir praktinės užduotys, skaitmeninės istorijos (video ir rašytinės), vertinimo ir įsivertinimo įrankiai, rekomendacijos, mokytojo užrašai, aplikacijos, podcast‘ai, mokslinių tyrimų medžiaga, duomenų bazės, programinė įranga, mobilios aplikacijos ir bet kokia kita medžiaga, skirta mokymui(si).

Paaiškinimas: Suaugusiųjų švietėjo praktiko tradicinis vaidmuo – informacijos perdavimas mokymosi metu. Tai reiškia, kad mokytojas daugiausia dėmesio skiria mokymo medžiagos dėstymui, o po to, besimokantieji atlieka užduotis klasėje arba namuose. Tuo tarpu, jei mokymas yra pagrįstas informacinėmis technologijomis ir „apverstos klasės“ metodika, tai reiškia, kad suaugusiųjų švietėjas praktikas prisiima naują fasilitatoriaus vaidmenį. Pirmiausia jis nurodo besimokantiesiems savarankiškai išanalizuoti mokymo medžiagą (kaip AŠI) internete. Vėliau besimokantieji savarankiškai atlieka praktines užduotis ir savo mokymosi rezultatus aptaria su suaugusiųjų švietėju praktiku – fasilitatoriumi – tiesioginio susitikimo metu. Ši „apverstos klasės“ mokymosi metodika skatina aktyvų ir savarankišką mažiau galimybių turinčių asmenų mokymąsi.

Paaiškinimas: AŠI naudojimas yra esminis dalykas, praktiškai taikant „apverstos klasės“ mokymo metodiką, naudojantis IKT. Tai reiškia, kad mokymų pradžioje patys besimokantieji turi savarankiškai mokytis virtualioje erdvėje. Šią galimybę jiems suteikia AŠI. Kokybiškai parengti ir tinkamai pritaikyti besimokančiajam AŠI padeda suaugusiųjų švietėjui praktikui atlikti fasilitatoriaus vaidmenį naudojantis šia metodika.

Paaiškinimas: Naudojimasis internetinėmis parduotuvėmis yra labai paprastas ir puikiai tinka pradedantiesiems verslininkams pagal gyvenimo būdą. Internetinėje parduotuvėje potencialūs pirkėjai turi galimybę peržiūrėti prekių/paslaugų katalogą, jų nuotraukas ir aprašymus bei sužinoti kitų pirkėjų atsiliepimus. Kai pirkėjas nusprendžia įsigyti konkrečią prekę, „deda“ ją į pirkinių krepšelį ir tęsia pirkimo procesą. Pirkėjui siūloma eilė variantų, kaip atsiskaityti už prekes ir kokiu būdu jas gauti. Pirkimo procesas internete, lyginant su tradiciniu apsipirkimu, yra labai patogus ir sutaupo vartotojo laiką.

Paaiškinimas: Klasikinės rinkodaros tikslas yra įtikinti klientą nusipirkti prekę ar paslaugą ir iš to gauti pelną. Skirtingai nuo klasikinės rinkodaros, nekomercinė ir socialinė rinkodara remiasi vartojimo ekonomika (konkrečios paslaugos). Nekomercinė ir socialinė neformalaus suaugusiųjų švietimo rinkodara yra toks rinkodaros tipas, kuris sukurtas siekiant patenkinti besimokančiųjų poreikius, suteikiant jiems socialinę naudą (pagalba įsidarbinant, užimtumo idėjų pasiūla, informacija, kur mokytis ir kaip įsivertinti įgytas kompetencijas bei gauti jų pripažinimą ir t.t.), sprendžiant socialines ir ekonomines problemas. Socialinė rinkodara yra orientuota į socialines vertybes ir jos tikslas yra pakeisti žmonių elgseną, požiūrį, metodus, aplinką (stiprinti pasitikėjimą savimi, skatinti siekti būti pripažintam, aktyvai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, motyvacija dirbti ir užsidirbti geresniam gerbūviui).

Paaiškinimas: Viena iš mokymo paslaugų savybių yra neapčiuopiamumas, kuris stipriai įtakoja rinkodarą. Paslaugų neapčiuopiamumas reiškia, kad „priešingai nei prekių jų negalima matyti, ragauti, išgirsti ar pauostyti iki vartojant“ (P. Kotler, 2017). Neapčiuopiamumas sukelia nemažai keblumų, kadangi vartotojui sunku suvokti paslaugos vertę kol ja nepasinaudoja. Organizuojant VGB mokymus, paslaugos neapčiuopiamumo poveikis gali būti sumažinamas pasakojant realias verslo sėkmės istorijas.

Paaiškinimas: Švietimo paslaugų rinkodara yra sudėtinga, tarpusavyje susijusių veiksmų ir sprendimų sistema, leidžianti patenkinti vartotojų poreikius ir pasiekti suaugusiųjų švietimo įstaigos ir/ar suaugusiųjų švietimo programos tikslus ir uždavinius. Ši sistema susideda iš septynių komponentų: produkto, vietos, kainos, reklamos, žmonių, fizinio aiškumo ir proceso.

Paaiškinimas: „Rinkodara yra bet kurios organizacijos ar programos funkcija, kurios tikslas yra planuoti, įkainuoti, reklamuoti ir platinti organizacijos programas ir produktus išlaikant nuolatinį ryšį su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis, siekiant išsiaiškinti jų poreikius ir lūkesčius. Tam reikalinga sudaryti komunikacijos programą, kuri leistų ne tik įgyvendinti organizacijos tikslus ir uždavinius, bet ir padėtų sukurti abiem pusėms (pirkėjui ir pardavėjui) naudingus, poreikius patenkinančius produktus“ (Philip Kotler). Reklama tai tik vienas marketingo komunikacijos priemonių elementas.

Paaiškinimas: Besimokančiųjų suaugusiųjų socialinio-kultūrinio konteksto įvertinimas ir atskirtį patiriančių žmonių poreikių, lūkesčių žinojimas yra svarbūs dalykai, organizuojant VGB mokymus. Atskirtį patiriantys asmenys susiduria su psichologiniais barjerais: pasitikėjimo savimi, motyvacijos stoka, baimė priimti iššūkius, pradėti kažką naujo ir palikti savo „komforto zoną“. Jų socialinių bei psichologinių charakteristikų pažinimas reikalingas organizuojant socialinę mokymų rinkodarą, kuri padeda pakeisti šių asmenų elgseną, vertybes ir požiūrį į aktyvų dalyvavimą socialiniame ir ekonominiame gyvenime.

Paaiškinimas: Pripažinimas tai procesas, kurio metu yra identifikuojamos, įvertinamos ir pripažįstamos įvairios kompetencijos ir gebėjimai, kuriuos žmonės įgyja per visą savo gyvenimą skirtingomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, mokydamiesi ne tik formaliuoju, bet ir neformaliuoju būdu, pavyzdžiui, mokymo centruose, darbovietėse, savarankiškų studijų ir laisvalaikio metu. Mokymosi visą gyvenimą kontekste mokymosi kompetencijų pripažinimas yra esminis elementas, siekiant užtikrinti matomumą ir nurodyti atitinkamą mokymosi, kuris vyko įvairiose vietose ir atitinkamu asmens gyvenimo laikotarpiu, vertę.

Paaiškinimas: Pripažinimas yra pagrįstas mokymosi pasiekimais, kad būtų lengviau suprasti, kokias žinias, suvokimą ir gebėjimus pažymėjimo, atestato ar diplomo turėtojas yra įgijęs. Pažymėjimas, atestatas ar diplomas yra pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis pripažįstami mokymosi pasiekimai, nes šie dokumentai vizualizuoja formalų, neformalų ir savaiminį mokymą(si).

Paaiškinimas: Tik akredituota įstaiga (organizacija) gali vertinti ir pripažinti kompetencijas įgytas neformalaus ir savaiminio mokymosi metu. Tokia organizacija turi užtikrinti atitinkamus vertinimo ir pripažinimo etapus: informavimas, konsultavimas, vertinimas ir sprendimų priėmimas, siekiant įvertinti kandidato žinias, įgūdžius ir kompetencijas.

Paaiškinimas: Kompetencijų pripažinimas teigiamai veikia asmens savimonę ir savigarbą. Asmuo pats turėtų pasirinkti sau ekonomiškai efektyvų sprendimą, kaip pavyzdžiui, dalinį, o ne pilną, formalų sertifikavimą. Tai ypač aktualu besimokantiems suaugusiesiems, turintiems mažiau galimybių ir patiriantiems atskirtį. Asmenys turi būti informuojami apie kompetencijų pripažinimo kainą ir naudą, ir kaip šis procesas gali įtakoti tolimesnį mokymąsi ir įsidarbinimo galimybes. Orientavimas ir konsultavimas yra ypač svarbus norint pasiekti socialiai remtinas grupes ir atskleisti jų turimą potencialą.

Paaiškinimas: Mokymosi pasiekimų aplankas yra vienas dažniausiai naudojamų metodų kompetencijų pripažinimo tikslais, siekiant įvertinti mokymosi pasiekimus bei juos dokumentuoti. Šis metodas padeda išvengti subjektyvumo, nes asmens kompetencijas galima išsiaiškinti naudojant įvairius vertinimo instrumentus bei įtraukiant trečiuosius asmenis. Mokymosi pasiekimų aplankas leidžia auditorijai išsamiai susipažinti su besimokančiojo pasiekimais ir mokymo(si) rezultatais. Kai kurios valstybės, kurios turi nacionalines kompetencijų pripažinimo gaires, rekomenduoja į pripažinimo procesą įtraukti trečiasias šalis (pavyzdžiui, žiuri ar komisija) ir taip užtikrinti kompetencijų pripažinimo skaidrumą.

Paaiškinimas: Yra išskiriama daugiau nei vienas vertinimo tikslas. Tai - būtinas žinių ir įgūdžių, reikalingų atitinkamai kvalifikacijai įgyti, nustatymas; pažangos skirtingais laikotarpiais matavimas; besimokančiųjų reitingavimas; problemų bei sunkumų, su kuriais susiduria besimokantieji, nustatymas; mokymo(si) metodų ir mokymų efektyvumo įvertinimas; besimokančiųjų motyvavimas mokytis ir tobulėti; keliamų mokymosi tikslų ir vertinimo kriterijų supratimo skatinimas. Vertinimo tipai, metodai ir procedūros priklauso nuo pasirinkto tikslo.

Paaiškinimas: Vertinimas turėtų užtikrinti, kad užduotys ir procedūros nesumenkintų ar neišaukštintų nei vienos grupės ar individo. Vertinimas turėtų būti neatskiriama mokymo programos dalis, tiesiogiai susijusi su programos tikslais ir mokymo(si) rezultatais.

Paaiškinimas: Pagrindinis testo tikslas yra nustatyti besimokančiųjų žinių lygį, nagrinėjant tam tikrą medžiagą ar temą. Testas neskatina besimokančiųjų kritinio mąstymo ir kūrybiškumo. Naudojant testą taip pat negalima pamatuoti įgūdžių žodžiu ir raštu. Vis dėlto testas yra naudinga vertinimo priemonė visose mokymosi aplinkose ir dažniausiai naudojamas dirbant su asmenų grupėmis.

Paaiškinimas: Mokymosi pasiekimų aplanko metodas suteikia galimybę ne tik besimokančiajam, bet ir mokytojui fiksuoti duomenis ir stebėti žinių, įgūdžių ir gebėjimų augimą tam tikroje srityje konkrečiu laikotarpiu. Šis metodas leidžia palyginti besimokančiojo pasiekimus, atskleisti pažangą, suteikia galimybę besimokančiajam įsivertinti ir apmąstyti savo darbus, padidina įsitraukimą į mokymosi procesą, taip pat visiems suinteresuotiems ugdymo proceso dalyviams pateikia aiškius įrodymus apie mokymąsi ir daromą pažangą.

Paaiškinimas: Grįžtamasis ryšys iš suaugusiųjų švietėjo praktiko reikalauja jautrumo ir subtilumo. Jis turi padėti įvertinti mokinių stipriąsias ir silpnąsias puses. Svarbu, kad grįžtamojo ryšio suteikimo metu suaugusiųjų švietėjas atkreiptų dėmesį į savo paties elgesį. Tai užtikrina abipusę komunikaciją, kuri netampa paviršutiniška. Tinkamas grįžtamasis ryšys yra specifinis (konkretus) ir remiasi tam tikromis aplinkybėmis bei ypatybėmis. Kalbėti bendromis frazėmis nėra prasmės. Grįžtamasis ryšys yra daug daugiau nei sausų faktų pateikimas. Emocijos taip pat turėtų būti išreikštos taip, kad gavėjas galėtų įvertinti visapusišką savo elgsenos poveikį. Asmuo teikiantis grįžtamąjį ryšį turėtų vengti nepagrįsto vertinimo ir parodyti, kaip jis suvokia situaciją, o sprendimą palikti asmeniui, kuris yra susijęs su ta situacija.